MANO DUONOS KEPALIUKAS

      Kovo 30 dieną pas mus atvyko kepyklos vadovė, kuri yra griežta, bet teisinga, vadovaujasi sena patarle: kas nedirba, tas nevalgo. Edukacinės programos „Mano kepaliukas“ vadovė Rasa supažindino vaikučius su įdomybėmis ir netikėtumais duonos gamyboje. Kodėl kepėjai ryši prijuostes ir dėvi kepuraites? Kodėl rėtis kiauras? Ar viską, kas skylėta, reikia išmesti? Kokio skonio miltai? Kaip kvepia rauginta tešla? Kodėl duona tokia gardi?

     Užsiėmimo metu auklėtojos ir vaikučiai kartu minkė tešlą, savo rankomis formavo mažus duonos kepaliukus. Gamino svajonių kepaliuką arba nenuoramą, išdykusį pagranduką. Vaikučiai stebėjo, kaip krosnelėje kepa duonelė, klausėsi pasakojimo. Vaikus aplankė vilkas Pilkišius. Nenuorama Pilkišius ieškojo neklaužadų, mokėsi gaminti duoną, draugauti ir dalintis. Iškepus duonelei, vadovė prabilo tokiais žodžiais: „Kas dirbo, netingėjo, tam laikas valgyti atėjo. O kas svajojo, pro langą žiopsojo, dabar pavydės ir jam seilė varvės". Iškeptą duonelę vieni vaikai ragavo, kiti dalinosi su savo draugais, treti savo duonos kepalėlį išsinešė į namus. Vaikai šio praktinio užsiėmimo metu buvo aktyvūs duonos kepimo proceso dalyviai, patyrė daug teigiamų emocijų. 

Paruošė Akvilija Vilimienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui